TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA
Lektoriai, paskaitos, anotacijos
Philipp Reubke – Štutgarte ir Berlyne veikusių Valdorfo mokyklų mokinys, studijavęs filosofiją, literatūrą bei pedagogiką Vokietijoje ir Prancūzijoje; nuo 1989 m. dirbo Valdorfo pedagogu Prancūzijoje, o 1995–2017 m. – darželio auklėtoju. 2010–2020 m. priklausė IASWECE koordinacinei grupei. Nuo 2021 m. kartu su Constanza Kaliks vadovauja Pedagogikos sekcijai Goetheanum centre Dornache (Šveicarija).
Rugsėjo 18 d (penktadienis)
“Laisvas žaidimas Valdorfo ikimokykliniame ugdyme – XX a. pradžios ir šių dienų kontekste” Šiame pranešime bus aptariamos kelios esminės kūrybinio laisvo žaidimo Štainerio/Valdorfo ankstyvojo ugdymo ypatybės, atsižvelgiant į švietimo istoriją nuo XVIII a., bei pabrėžti bendri bruožai ir skirtumai su kitomis alternatyviomis švietimo sistemomis XX a. pradžioje (Adolphe Ferrière, Maria Montessori, Célestin Freinet). Remdamiesi šiuo istoriniu supratimu, bandysime atsakyti į klausimą apie Rudolfo Štainerio pedagoginio impulso aktualumą šiandieniniam mokymuisi ikimokyklinėse įstaigose ir darželiuose.
dr. Lauryna Rakickienė – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė, psichologė, Vaiko raidos ir psichoedukacinių tyrimų centro tyrėja. Jos moksliniai interesai apima vaikų pažintinės raidos, mokymosi sėkmės ankstyvųjų prielaidų, vaikui palankios mokymosi aplinkos tyrimus. Mokslininkė yra keliolikos publikacijų recenzuojamuose mokslo leidiniuose autorė, skaito mokslinius pranešimus tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose, taip pat užsiima ekspertine, visuomenės šviečiamąja veikla.
“Ko mokosi vaikai, kai leidžiame jiems žaisti?”
Pranešime bus aptariama, kaip suprantame mokymą(si) ankstyvojoje vaikystėje ir kodėl žaidimas raidos psichologų vadinamas esmine mažo vaiko veikla. Apžvelgiant naujausius mokslinius tyrimus, bus nagrinėjama, kokios raidos ir mokymosi galimybės atsiveria laisvame, pačių vaikų inicijuotame žaidime. Ypatingas dėmesys pranešime bus skiriamas žaidime vystomiems pažintiniams gebėjimams, ypač vykdomosioms funkcijoms, kurios itin svarbios tolesniam vaiko prisitaikymui ir mokyklinei sėkmei.
dr. Ramunė Dirvanskienė – neuropsichologė, docentė Vilniaus Universiteto psichologijos institute. Lektorė neuropsichologijos mokslų daktaro laipsnį įgijo Edinburgo universitete, o klinikinę patirtį – Anne Rowling regeneracinės neurologijos klinikoje, atlikdama neuropsichologinius vertinimus moksliniams ir farmaciniams tyrimams. Domėjimosi sritys – smegenų raida ir senėjimas, neurodegeneracinės ligos ir neuroreabilitacija. Lektorė taip pat užsiima smegenų mokslo populiarinimu, yra knygos ,,Kaip veikia smegenys” autorė bei portalo Neuropaskaitos.lt įkūrėja.
“Vaiko smegenų raidos jautrumo periodai”
Pranešimo metu bus pristatoma vaiko smegenų raida nuo gimimo iki paauglystės, aptariant svarbiausius nervų sistemos brendimo etapus ir jų reikšmę vaiko elgesiui, mokymuisi bei kasdieniam funkcionavimui. Ypatingas dėmesys bus skiriamas sensomotorinės ir pažintinių funkcijų raidos jautrumo periodams – laikotarpiams, kai smegenys yra ypač imlios aplinkos poveikiui, patirtims ir kryptingam ugdymui. Aptarsime, kaip šie „galimybių langai“ gali būti atpažįstami ir išnaudojami siekiant palankiai skatinti vaiko motorinių, jutiminių, dėmesio, atminties, kalbos bei kitų pažintinių gebėjimų vystymąsi. Pranešime taip pat bus akcentuojama ankstyvosios patirties, aplinkos ir tinkamai parinktų lavinimo priemonių svarba visapusei vaiko raidai.
dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė, socialinių mokslų daktarė, psichologė, Vilniaus universiteto Psichologijos universiteto lektorė, VŠĮ Vaiko psichologijos centro, besirūpinančio vaikų gerove, dalis.
Žaidimas mane domina nuo studijų pradžios, ir nesiliauja stebinti – kuo daugiau žinau, tuo labiau jis mane žavi ir padeda suprasti, kiek mažai mes iš tiesų žinome apie žaidimą.
“Laisvė žaisti – ar ją turi šiuolaikiniai vaikai?”
Žaidimas yra vaiko teisė ir poreikis, tad kyla klausimas, kaip mums 21 amžiuje sekasi užtikrinti galimybes vaikams laisvai žaisti. Šiais laikais dėl vaikų dėmesio konkuruoja išmaniosios technologijos, edukacinės programos, būreliai ir kita suaugusiųjų organizuota veikla. Mes tarsi tikimės, kad vaikai radę laisvą akimirką patys žais, tik ar jie turi iš ko nusižiūrėti, kaip žaisti, kai kiemuose nebesirenka vaikų grupės. Ką galime padaryti šiandien, kad ir po 10 metų vaikams išsaugotume laisvę žaisti?
Prof. Albertas Skurvydas – Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvos sporto mokslininkas, habilituotas biologijos mokslų daktaras, VU ir VDU profesorius, parašęs ne vieną šimtą mokslinių straipsnių bei knygų. Autoriaus knygos daugiausiai skirtos sporto ir sveikatos srities studentams, tačiau jos įdomios ir visiems asmenims, mėgstantiems skaityti bei tobulėti.
“Laisvas ir rizikingas judėjimas, įtaka vaiko fiziologiniam vystymuisi ir sveikatai, jo ateičiai”
Rasa Ragauskaitė Driukienė – ilgametė ikimokyklinės pedagogikos mokytoja, vaikystės Valdorfo pedagogikos praktikė, mentorė ir laisvai samdoma lektorė, Lietuvos atstovė tarptautinėje Valdorfo darželių asociacijoje IASWECE, Integratyvios pedagogikos kurso absolventė.
Vilma Grigienė – ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos mokytoja, 14 metų dirbanti Valdorfo vaikų darželyje. Paskaitų tėvams ir pedagogams lektorė.
“Laisvas žaidimas Valdorfo darželyje – geroji patirtis ir problemų sprendimas” Pranešime bus pristatyta laisvo žaidimo Valdorfo darželyje sąvoka, dalinamasi patirtimi, kaip kuriama aplinka laisvam kūrybiniam žaidimui, apžvelgiamos sąlygos šiam žaidimui plėtotis. Taip pat bus nagrinėjamos dažniausiai kylančios problemos ir jų sprendimų patirtys. Ypatingas dėmesys bus skiriamas pedagogo vaidmeniui grupėje.