Periodas nuo 0 iki 2,5 met\u0173<\/p>\n\n\n\n
Periodas nuo 2,5 iki 5 met\u0173<\/p>\n\n\n\n
Periodas nuo 5 iki 7 met\u0173<\/p>\n\n\n\n
Fantazijos kriz\u0117<\/p>\n\n\n\n
Valdorfo pedagogikos idealas – ugdymo program\u0105 formuoti, turint prie\u0161 akis nuolat kintant\u012f augan\u010dio \u017emogaus vaizdin\u012f. Ta\u010diau \u0161iam idealui tenka susidurti su gyvenimo realijomis ir prie j\u0173 prisitaikyti. Tai apima daugel\u012f dalyk\u0173: pedagogo asmenyb\u0119, vaik\u0173 savitum\u0105, \u0161vietimo institucijas bei \u012fstatymus. Visi \u0161ie veiksniai modifikuoja reali\u0105 Valdorfo ugdymo program\u0105, ji tampa diskusij\u0173 objektu ir galimos \u012fvairios jos transformacijos. Ugdymo u\u017edavinys, kur\u012f mums i\u0161kelia augantis \u017emogus, gali b\u016bti s\u0117kmingai \u012fgyvendintas tik tuo atveju, jei \u0161i programa yra lanksti. (The Educational Tasks…, 2000).
Valdorfo pedagogai turi gerai suprasti vaiko vystymosi archetip\u0105. Jie turi atsi\u017evelgti \u012f kult\u016brines bei geografines s\u0105lygas, kuriose yra j\u0173 ugdymo \u012fstaiga, ir steb\u0117ti, kaip ir kada vaikai elgiasi pagal j\u0173 am\u017eiui b\u016bdingus bendrus vystymosi d\u0117snius, o kada atsiskiria nuo “bendro kelio”, ir \u017eengia individualiuoju keliu.<\/p>\n\n\n\n
R.Steineris teig\u0117, jog ugdymas neb\u016btinai tuoj pat paveikia vaik\u0105, bet netinkamas ugdymo b\u016bdas gali suformuoti ilgalaik\u012f polink\u012f ligoms, silpnai sveikatai. Savo ruo\u017etu, geras ugdymas ne tik suteikia \u017eini\u0173, bet ir prisideda prie fizin\u0117s sveikatos gerov\u0117s.<\/p>\n\n\n\n
Ugdyme reikalinga pusiausvyra tarp \u017einojimo, kas bendrai b\u016bdinga vaik\u0173 vystymuisi tam tikrame am\u017eiuje ir \u017einojimo, ko kiekvienam individualiam vaikui reikia b\u016btent dabar. \u0160ia prasme Valdorfo ugdymo programa yra ne vien orientuota \u012f vaik\u0105, bet ir \u012f vaiko vystymosi supratim\u0105.
Tokiu b\u016bdu galime pamatyti, kad lankst\u016bs ugdymo metodai gali atliepti individualius vaik\u0173 poreikius. To pasiekiama, pavyzd\u017eiui, diferencijuojant bei akcentuojant vien\u0105 ar kit\u0105 programos aspekt\u0105. Tai daro ugdym\u0105 gyvu menu.
Ilgalaikiai steb\u0117jimai, tyrimai, palyginimai ir apm\u0105stymai \u012fgalina mus konkre\u010diuose vaikuose atpa\u017einti \u017emogaus vystymosi archetip\u0105. Taipogi jie mums atskleid\u017eia, kad archetipas n\u0117ra ka\u017ekas stati\u0161ka, ne absoliuti, o kintanti konsteliacija. Pavyzd\u017eiui, patyr\u0119 steb\u0117tojai jau\u010dia, kad vaikai pasikeit\u0117 per kelet\u0105 pastar\u0173j\u0173 generacij\u0173. Brandos d\u0117sningumai i\u0161 ties\u0173 yra pakit\u0119, nauji po\u017eymiai yra ankstyvesn\u0117 seksualin\u0117 branda ir v\u0117lyvesnis psichologinis pasirengimas prisiimti atsakomyb\u0119, negu priklausyt\u0173 subrendusiam \u017emogui. Reikia manyti, kad lyginant su XX a. prad\u017eia gali b\u016bti pakit\u0119 ir kai kurie fiziniai po\u017eymiai, atitikdav\u0119 vaik\u0173 psichologin\u012f subrendim\u0105 mokyklai (pavyzd\u017eiui, pienini\u0173 dant\u0173 kritimas ir tikr\u0173j\u0173 dant\u0173 dygimo prad\u017eia, kuri, anot R.Steinerio, rodo organ\u0173 formavimosi etapo pabaig\u0105 ir vaiko pasirengim\u0105 \u012f\u017eengti \u012f sekant\u012f – mokyklinio – am\u017eiaus tarpsn\u012f). Gali b\u016bti, kad dabartinio laikme\u010dio ir aplinkos chaoti\u0161kumas bei skubotumas prisideda prie \u012fprastin\u0117s vaiko vystymosi tvarkos sutrikdymo.<\/p>\n\n\n\n
J.Delors (UNESCO) pastebi toki\u0105 tendencij\u0105, kad \u0161iuolaikiniai vaikai gauna ma\u017eiau t\u0117v\u0173 bei religinio vadovavimo, bet savo ruo\u017etu jie geriau informuoti. Pedagogai turi atsi\u017evelgti \u012f \u0161i\u0105 nauj\u0105 situacij\u0105, jei nori b\u016bti suprasti jaun\u0173 \u017emoni\u0173, jei nori paskatinti juose nor\u0105 mokytis ir parodyti jiems, kad informacija ir \u017einios yra du skirtingi dalykai, ir kad \u017einios reikalauja pastang\u0173, susikaupimo, disciplinos ir ry\u017eto. (Delors, 1996).<\/p>\n\n\n\n
Kalb\u0117damas apie pirm\u0105j\u012f \u017emogaus gyvenimo septynmet\u012f, R.Steineris atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f kai kuriuos fizin\u0117s ir psichin\u0117s raidos d\u0117sningumus.<\/p>\n\n\n\n
Fizinis vystymasis. R.Steinerio po\u017ei\u016briu iki 7 met\u0173 \u017emogaus k\u016bnas geriausiai “pats \u017eino ir parodo, kas jam naudinga. Sveikas k\u016bnas reikalauja to, kas jam padeda augti. Tod\u0117l reikia atid\u017eiai \u012fsiklausyti \u012f sveikos vaiko prigimties norus, tro\u0161kimus ir d\u017eiaugsmus. D\u017eiaugsmas ir pasitenkinimas – tai b\u016bsenos, padedan\u010dios vaiko organizmui teisingai vystytis.” (Steineris, 1998).<\/p>\n\n\n\n
Sveik\u0105 vaiko vystym\u0105si R.Steineris sieja ne tik su teisinga mityba ir kitomis materialiomis s\u0105lygomis, bet akcentuoja ir fizinio vystymosi priklausomyb\u0119 nuo ugdymo ir nuo ugdomosios aplinkos. “K\u0105 ugdytojas pra\u017eiopsojo iki septyneri\u0173 met\u0173, v\u0117liau pataisyti jau nebegalima. Kaip gamta iki gimimo sudaro tinkam\u0105 aplink\u0105 \u017emogaus k\u016bnui, taip tyrin\u0117tojas, vaikui gimus, turi pasir\u016bpinti tinkama fizine aplinka. Tik tokia aplinka padeda jo vidaus organams \u012fgauti taisyklingas formas.” (Steineris, 1998). Aplink\u0105 R.Steineris supranta pa\u010dia pla\u010diausia prasme. Tai – ne tik vaik\u0105 supantis materialus pasaulis, suvokiamas poj\u016b\u010diais, bet visa, kas gali tur\u0117ti \u012ftakos jo dvasin\u0117ms j\u0117goms. Tai – ir vaiko stebimi moral\u016bs arba amoral\u016bs, protingi arba neprotingi poelgiai. (Steineris, 1998).<\/p>\n\n\n\n
Pagrindinis pirmojo septynme\u010dio fizin\u0117s raidos ypatumas yra tas, kad vis dar intensyviai formuojasi vaiko k\u016bnas: kei\u010diasi organ\u0173 forma, strukt\u016bra. Tod\u0117l pagrindinis \u0161io am\u017eiaus tarpsnio fizin\u0117s raidos u\u017edavinys – pabaigti formuoti vidaus organus. V\u0117liau \u0161ios formos nebesikeis, tik augs. Jei k\u016bnas susiformuoja taisyklingai, tuomet jis ir augs taisyklingai, o jei jis susiformuoja netaisyklingai, tai ir augs netaisyklingai. Tokiu b\u016bdu viskas, kas vyksta ma\u017eo vaiko aplinkoje, vienaip ar kitaip \u012ftakoja jo sveikat\u0105.<\/p>\n\n\n\n
R.Steineris teigia, jog pirmajame septynmetyje vidaus organ\u0173 formavimasis vyksta tam tikra tvarka. Jis i\u0161skiria tris pakopas:<\/p>\n\n\n\n
I. Nuo gimimo iki ma\u017edaug 2,5 met\u0173 formavimosi
procesas intensyviausiai vyksta galvoje.<\/p>\n\n\n\n
II. Nuo 2,5 iki ma\u017edaug 5 met\u0173 formavimosi paj\u0117gos
nukreiptos daugiausiai \u012f kr\u016btin\u0117s srit\u012f.<\/p>\n\n\n\n
III. Ma\u017edaug nuo 5 iki 7 met\u0173 pagrindin\u0117s formavimosi paj\u0117gos nukreiptos \u012f vir\u0161kinimo sistem\u0105 ir gal\u016bnes.<\/p>\n\n\n\n
\u0160i\u0105 krypt\u012f galima \u012f\u017evelgti ir motoriniame vaiko vystymesi (vaikas laiko galv\u0105 – kelia kr\u016btin\u0119, remdamasis rankyt\u0117mis – atsis\u0117da – atsistoja).<\/p>\n\n\n\n
Laikotarpis iki 2,5 met\u0173 yra pats svarbiausias. Tuo metu vaikas mokosi vaik\u0161\u010dioti ir kalb\u0117ti, tod\u0117l smegen\u0173 formavimasis turi did\u017eiausi\u0105 reik\u0161m\u0119 tolesniam individo vystymuisi ir sugeb\u0117jimui pasitik\u0117ti savimi, kaip teigia R.Steineris.<\/p>\n\n\n\n
R.Steineris teigia, jog suaugusieji tur\u0117t\u0173 nesiki\u0161ti \u012f vystym\u0105si, palikti j\u012f pa\u010diam vaikui. “Vaikas pats savo laisva valia atsistos \u012f vertikali\u0105 pad\u0117t\u012f, kai ateis tam tinkamas laikas. Neatitinkantis nat\u016bralios brandos vaiko mokymas vaik\u0161\u010dioti ar stov\u0117ti bei gimnastikos pratimai (tinkantys tik v\u0117lesniame am\u017eiuje) gali tik pakenkti.” (Understanding Young Children…, 1975). Vystantis vaiko kalbai, svarbu, kad j\u012f supantys suaugusieji kalb\u0117t\u0173 nat\u016braliai, nei\u0161kraipydami \u017eod\u017ei\u0173 ar intonacijos, nem\u0117gd\u017eiodami ma\u017e\u0173 vaik\u0173 kalbos.<\/p>\n\n\n\n
Laikotarpyje nuo 2,5 iki 5 met\u0173 did\u017eiausios vystymosi paj\u0117gos nukreipiamos \u012f kr\u016btin\u0117s srit\u012f – kv\u0117pavimo ir kraujotakos organus. Did\u017eiosios metamorfoz\u0117s jau \u012fvyko: vaikas \u012fgijo vertikali\u0105 pad\u0117t\u012f, i\u0161moko vaik\u0161\u010dioti, prad\u0117jo kalb\u0117ti. Dabar ima reik\u0161tis atmintis ir fantazija. Anks\u010diau vaikas savo veikl\u0105 nukreipdavo \u012f daiktus, kuriais mama naudojasi nam\u0173 \u016bkyje, o dabar tie daiktai vis labiau sukelia jame bundan\u010dios fantazijos \u017eaism\u0105. Realiuose paprastuose daiktuose vaikas dabar sugeba \u012f\u017evelgti ka\u017ek\u0105 visai kit\u0105, t.y. su d\u017eiaugsmu ir j\u0117ga padaro juos tuo, ko jam norisi t\u0105 akimirk\u0105. \u017daidimui vaikams si\u016bloma duoti tokius daiktus, kurie n\u0117ra iki galo i\u0161baigti, neturi vienos apibr\u0117\u017etos funkcijos. \u017daid\u017eiant su tokiais daiktais, vaik\u0173 fantazija gauna darbo, stipr\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n
Tuo pa\u010diu metu ima reik\u0161tis ir atmintis, atsiranda prisiminimai. Ta\u010diau prisiminti vaikas gali tik tai, k\u0105 i\u0161gyveno. Fantazija atkuria i\u0161gyvent\u0105 patirt\u012f, jei vaikas pastebi k\u0105 nors, kas primena jam t\u0105 i\u0161gyvenim\u0105. R.Steineris \u0161i\u0105 atmint\u012f vadina vaiko, arba sietine atmintimi. I.Brochmann (1998), vaik\u0173 pie\u0161ini\u0173 tyrin\u0117toja, teigia, jog \u0161i atmintis n\u0117ra laisva kaip suaugusi\u0173j\u0173 atminties geb\u0117jimas, leid\u017eiantis atsiminti, k\u0105 reikia. Autor\u0117s tvirtinimu, \u0161i sietin\u0117 atmintis ir leid\u017eia vaikui “prisiminti” ir i\u0161reik\u0161ti per pie\u0161im\u0105 tuos procesus, kurie vyko ar vyksta jo organizme. I.Brochmann pateikia tyrimo metodik\u0105, padedan\u010di\u0105 vaiko pie\u0161ini\u0173 pagalba atskleisti jo vystymosi eig\u0105, nukrypimus, kartais – ir ligas, organ\u0173 deformacijas. Ta\u010diau \u0161iuos procesus vaik\u0173 pie\u0161iniuose galima steb\u0117ti tik iki tam tikro am\u017eiaus (ma\u017edaug iki 5 met\u0173, kartais ilgiau), tai yra, iki to momento, kai vaikas, pie\u0161damas objektus, nustoja vadovautis savo vidiniais i\u0161gyvenimais (sietine atmintimi) ir pradeda vadovautis regimu arba vaizduot\u0117je (tikrojoje atmintyje) turimu vaizdu, kitaip tariant, kai pradeda pie\u0161ti i\u0161orin\u012f pasaul\u012f. Kita s\u0105lyga, norint tokiu b\u016bdu tirti vaik\u0173 pie\u0161inius – vaikai neturi matyti pie\u0161imo pavyzd\u017eio, neturi b\u016bti mokomi pie\u0161ti, kad nesusidaryt\u0173 pie\u0161imo stereotipai.<\/p>\n\n\n\n
Laikotarpyje nuo 5 iki 7 met\u0173 stipriausiai vystosi med\u017eiag\u0173 apykaitos sistema ir gal\u016bn\u0117s. Intensyv\u016bs procesai vyksta kepenyse, inkstuose bei kituose vir\u0161kinimo organuose. Rank\u0173, pir\u0161t\u0173 judesiai tampa diferencijuotesni, vaikas gali atlikti sud\u0117tingesnius rankdarbius. Sutvirt\u0117ja kojos, ma\u017eas \u017emogus i\u0161moksta balansuoti, \u0161okin\u0117ti per virvut\u0119 ir pana\u0161iai. Sveikai i\u0161sivyst\u0119s vaikas \u0161iuo laikotarpiu sudaro \u012fsp\u016bd\u012f, jog jis tvirtai stovi ant \u017eem\u0117s.<\/p>\n\n\n\n
Ma\u017edaug 5-eri\u0173 met\u0173 vaikas i\u0161gyvena fantazijos kriz\u0119. F.Jaffke (1996) teigia, jog \u0161iuo laikotarpiu po truput\u012f bundantis vaiko sugeb\u0117jimas tur\u0117ti vaizdinius turi susijungti su valia (sugeb\u0117jimu veikti). Valia dabar naujai persiorientuoja. Tam reikia laiko. Tuo metu fantazija nutyla, valia atrodo paraly\u017eiuota, vaikas skund\u017eiasi, kad jam nuobodu, n\u0117ra kas veikti. Autor\u0117s nuomone, tuo laiku nereik\u0117t\u0173 apeliuoti \u012f vaiko fantazij\u0105. Jai reikia poilsio. Geriausia – \u012ftraukti vaik\u0105 \u012f veikl\u0105 kartu su suaugusiais arba skirti jam asmenines u\u017eduotis, skirti darbus, reikalaujan\u010dius fizini\u0173 pastang\u0173. Vadinamosios fantazijos kriz\u0117s metu vaiko suvokime vyksta pasikeitimas, virsmas. Spontani\u0161ka fantazija transformuojasi \u012f vaizduot\u0119 – sugeb\u0117jim\u0105 m\u0105styti vaizdiniais ir i\u0161saugoti juos atmintyje. Taigi, laikotarpyje nuo 5 iki 7 met\u0173 sustipr\u0117ja atmintis, ima reik\u0161tis vaizduot\u0117.<\/p>\n\n\n\n
\u010cia ir toliau tekstai paimti i\u0161 Rasos Kabailait\u0117s magistro darbo “Valdorfo pedagogikos \u012fgyvendinimas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo institucijose”, Vilniaus pedagoginis universitetas, Pedagogikos ir psichologijos fakultetas, ikimokyklin\u0117s pedagogikos katedra, mokslinis vadovas – doc. dr. J.\u017dilionis, Vilnius, 2001<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Periodas nuo 0 iki 2,5 met\u0173 Periodas nuo 2,5 iki 5 met\u0173 Periodas nuo 5 iki 7 met\u0173 Fantazijos kriz\u0117 Valdorfo pedagogikos idealas – ugdymo program\u0105 formuoti, turint prie\u0161 akis nuolat kintant\u012f augan\u010dio \u017emogaus vaizdin\u012f. Ta\u010diau \u0161iam idealui tenka susidurti su gyvenimo realijomis ir prie j\u0173 prisitaikyti. Tai apima daugel\u012f dalyk\u0173: pedagogo asmenyb\u0119, vaik\u0173 savitum\u0105, […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-1075","page","type-page","status-publish","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/valdorfoasociacija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/1075","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/valdorfoasociacija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/valdorfoasociacija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/valdorfoasociacija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/valdorfoasociacija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1075"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/valdorfoasociacija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/1075\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/valdorfoasociacija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1075"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}